Post on 09-Oct-2019
instruqciainstruqciainstruqciainstruqciainstruqcia
testi Sedgeba ori _ verbaluri da maTematikuri _ nawilisagan.
TiToeuli nawili 50 davalebas Seicavs. yovel davalebas axlavs oTxi an
xuTi savaraudo pasuxi, romelTagan mxolod erTia swori.
yuradRebiT waikiTxeT davalebaTa instruqciebi, kargad gaiazreT, ra
mogeTxovebaT TiToeul davalebaSi da Semdeg airCieT pasuxi.
arCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavsarCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavsarCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavsarCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavsarCeuli pasuxi aucileblad moniSneT pasuxebis furcelze, romelic axlavs
tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).tests (Sesabamisi instruqcia ixileT pasuxebis furcelze).
testis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebistestis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebistestis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebistestis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebistestis furclebze moniSnuli pasuxebi ar Semowmdeba. zogadi unarebis
testirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclistestirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclistestirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclistestirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclistestirebis Sedegi dadgindeba mxolod da mxolod pasuxebis furclis
safuZvelze.safuZvelze.safuZvelze.safuZvelze.safuZvelze.
testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.testis TiToeul nawilze samuSaod geZlevaT 1 saaTi da 30 wuTi.
drois amowurvis Sesaxeb gacnobebT meTvalyure.
Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,Tu gaTvaliswinebulze meti droiT SeyovndebiT testis ama Tu im nawilze,
Tqveni naSromi ar Semowmdeba.Tqveni naSromi ar Semowmdeba.Tqveni naSromi ar Semowmdeba.Tqveni naSromi ar Semowmdeba.Tqveni naSromi ar Semowmdeba.
Tu ar gaqvT romelime davalebis pasuxi, dros nu dakargavT da gadadiT
Semdeg davalebaze.
Canawerebis an naxazebisaTvis gamoiyeneT mxolod da mxolod testis
furclebze arsebuli carieli adgilebi.
gisurvebT warmatebas!gisurvebT warmatebas!gisurvebT warmatebas!gisurvebT warmatebas!gisurvebT warmatebas!
zogadi unarebis testizogadi unarebis testizogadi unarebis testizogadi unarebis testizogadi unarebis testi
20020020020020077777
IIIIIIIIIIIIIII
2
verbaluri nawili
analogiebi
am saxis davalebebSi mocemulia muqi SriftiT gamokveTili ori sityva,
romelTa mniSvnelobebs Soris arsebobs garkveuli mimarTeba. daadgineT, ra
saxisaa es mimarTeba.
savaraudo pasuxTa yovel variantSi aseve mocemulia mniSvnelobiT
urTierTdakavSirebuli sityvebis wyvili. airCieT maTgan is wyvili, romelSic
sityvaTa mniSvnelobebs Soris mimarTeba gamuqebul sityvaTa urTierTmimarTebis
msgavsia (analogiuria). pasuxis arCevisas gaiTvaliswineT wyvilebSi sityvaTa
Tanmimdevroba.
1. mTagrexili : mTa
(a) roiali : klaviSi
(b) xerxemali : mala
(g) asanTi : Reri
(d) gza : Cixi
2. gemos SegrZneba : ynosva
(a) moqmedeba : motivi
(b) mexsiereba : mogoneba
(g) warmosaxva : fantazia
(d) mxedveloba : smena
3. misca : boZeba
(a) mivida : mibrZaneba
(b) ganikurna : gajansaReba
(g) gailumpa : dasveleba
(d) Sehfica : dapireba
4. metyveleba : dialogi
(a) Tvla : CamoTvla
(b) kiTxva : gadakiTxva
(g) xatva : moxatva
(d) wera : mimowera
5. yuradReba : ugulisyurod
(a) mudmivoba : sistematurad
(b) dagegmva : spontanurad
(g) uimedoba : skeptikurad
(d) dacinva : sarkastulad
3
6. kateri : niCbiani navi
(a) raketa : TviTmfrinavi
(b) planeri : paraSuti
(g) motocikli : velosipedi
(d) ciga : marxili
7. qvevri : mTvrali
(a) qurqi : gamTbari
(b) dana : basri
(g) nali : daWedili
(d) safule : mdidari
8. galavani : qva
(a) qalaqi : moqalaqe
(b) tivi : mori
(g) baRi : mebaRe
(d) aivani : rikuli
4
winadadebebis Sevseba
am saxis davalebebSi mocemulia winadadebebi, romlebSic ramdenime sityvaa
gamotovebuli. gamotovebuli sityvebi winadadebaSi xazebiT aris aRniSnuli.
erTi xazi zogjer erT sityvas gulisxmobs, zogjer ki _ ramdenimes.
savaraudo pasuxTa yovel variantSi mocemulia sityvaTa jgufi, romlis
nawilebi erTmaneTisgan daxrili xazebiTaa (/) gamijnuli. airCieT pasuxis is
varianti, romlis TiToeuli nawilis Tanmimdevrulad Casma Sesabamis
gamotovebul adgilebSi azrobrivad gamarTul winadadebas mogvcems.
9. pirovnebaTa Soris mimzidvelobis ganmsazRvreli faqtorebi droTa
ganmavlobaSi cvlilebebs _____ . magaliTad, urTierTobis sawyis etapze
partnioris garkveuli Tvisebebi _____ mimzidvelobaze, xolo SemdgomSi am
TvisebaTa roli _____ momdevno safexurebze _____ sxva maxasiaTeblebis
zegavlena mimzidvelobaze.
(a) ganicdis / Zlier zemoqmedebas axdens / ucvleli rCeba, amasTanave, / TiTqmis
ar vlindeba
(b) naklebad eqvemdebareba / ver moaxdens zemoqmedebas / ucvleli rCeba,
Sesabamisad, / mcirdeba
(g) ganicdis / Zlier zegavlenas axdens / TandaTanobiT mcirdeba, samagierod, /
Zlierdeba (d) naklebad eqvemdebareba / farul zemoqmedebas axdens / ufro mniSvnelovani
xdeba, maSin, roca / aSkarad vlindeba
10. _____ , rom optikuri iluzia _____ miraJis movlenas, _____ udabnoSi myofi gamoucdeli adamianebi miraJs _____ obieqtad miiCneven.
(a) araa dadasturebuli / safuZvlad ar udevs / amitom / warmosaxul
(b) cnobilia / safuZvlad udevs / magram / realur
(g) cnobilia / safuZvlad ar udevs / magram / warmosaxul
(d) araa dadasturebuli / safuZvlad udevs / amitom / realur
11. bavSvi xatavs imas, rasac _____ , da xatavs ara _____ . mas SeuZlia, magaliTad, xe daxatos _____ , Cveulebriv, fesvebi ar Cans.
(a) warmoidgens / ise, rogorc xedavs sagans / fesvebianad, Tumca
(b) xedavs / imas, rasac am saganze fiqrobs / fesvebianad, Tumca
(g) warmoidgens / ise, rogorc xedavs sagans / fesvebis gareSe, radgan
(d) xedavs / imas, rasac am saganze fiqrobs / fesvebianad, radgan
5
12. biologiuri TvalsazrisiT, adamianTa ritualuri qceva mizanSeuwoneli da araadekvaturia. _____ , amgvari qcevis Camoyalibebas istoriulad _____ ,
radgan amiT pirvelyofili adamiani uxilav mfarvelebs iqmnida da _____ .
(a) amis miuxedavad / araviTari Rirebuleba ar hqonda / Tavis specifikurad
adamianur bunebas aviTarebda
(b) aqedan gamomdinare / udidesi mniSvneloba hqonda / ganviTarebis ufro maRal
safexurs aRwevda
(g) Tumca / udidesi mniSvneloba hqonda / Tavis specifikurad adamianur bunebas
aviTarebda
(d) Sesabamisad / araviTari mniSvneloba ar hqonda / ganviTarebis ufro maRal
safexurs aRwevda
13. _____ varskvlavebis ganlageba _____ , magram es STabeWdileba _____ , rogorc ki Tanavarskvlavedebis mTavari varskvlavebis adgilmdebareobas _____ .
(a) erTi SexedviT, / qaosuria / maSinve gaqreba / ganvsazRvravT
(b) erTi SexedviTac ki Cans, rom / garkveul kanonzomierebas emyareba / maSinve
gaqreba / teleskopiT davakvirdebiT
(g) Tu teleskopiT davakvirdebiT, aRmovaCenT, rom / qaosuria / gaZlierdeba /
davimaxsovrebT
(d) Tu teleskopiT davakvirdebiT, aRmovaCenT, rom / araviTar kanonzomierebas
ar emyareba / maSinve gaqreba / ver aRmovaCenT
6
logika
am saxis davalebebi gansxvavdeba erTmaneTisgan winaswari monacemebisa da
gamosatani daskvnebis TvalsazrisiT. amitom gansakuTrebuli yuradReba miaqcieT
SekiTxvas, romelic axlavs TiToeul davalebas da mocemuli variantebidan
airCieT Sesabamisi pasuxi.
zogierT SekiTxvaze pasuxis gacemas gagiadvilebT monacemebis gamosaxva
naxazis formiT.
14. mocemulia: • ar arsebobs didi saqme didi dabrkolebis gareSe
qvemoT CamoTvlilTagan romeli winadadeba gadmoscems zustad am aforizmis
Sinaarss?
(a) didi dabrkoleba win eRobeba mxolod did saqmes
(b) vinc did saqmes ar akeTebs, arc did dabrkolebas awydeba
(g) Tu adamians cxovrebaSi Sexvedria didi dabrkoleba, mas didi saqme ukeTebia
(d) rodesac adamiani did saqmes akeTebs, mas aucileblad Sexvdeba didi
dabrkoleba
15. turistuli saagento klientebs sTavazobda dasvenebas daaxloebiT erTnairi bunebrivi pirobebis mqone or _ A da B _ kurortze. is klientebi, romelTa materialuri mdgomareoba saSualo an saSualoze dabali iyo, irCevdnen B kurorts. eqspertebma es arCevani axsnes B kurortze sastumroebSi fasebis simciriT.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli matebs damajereblobas eqspertTa mosazrebas?
(a) A kurortze sastumroebSi saremonto samuSaoebi ufro didi xnis win Catarda, vidre _ B kurortze
(b) B kurortze gacilebiT xSiria eleqtromomaragebis problemebi, vidre _ A kurortze
(g) A kurortze gacilebiT naklebi gasarTobi saSualebebia, vidre _ B kurortze
(d) B kurorti ganTqmulia mineraluri wylebiT, romlebsac meti samkurnalo Tvisebebi aqvs, vidre _ mineralur wylebs A kurortze
16. mocemulia: • arseboben wignis moyvaruli axalgazrdebi
• wignis moyvarul axalgazrdaTa umravlesoba humanitaruli fakultetis
studentia
qvemoT CamoTvlilTagan romeli gamomdinareobs am debulebebidan aucileblad?
(a) axalgazrdebis umravlesoba swavlobs humanitarul fakultetze
(b) humanitarul fakultetze mxolod wignis moyvaruli axalgazrdebi swavloben
(g) wignis moyvaruli axalgazrdebi mxolod humanitarul fakultetze swavloben
(d) zemomoyvanili pasuxebidan _ arc erTi
7
17. magidaze devs ori kolofi, TeTri da lurji. TeTrs aweria: `am kolofSi devs Sokoladi, lurjSi _ saTamaSo~. lurjs ki aqvs Semdegi warwera: `erT-erT
kolofSi devs Sokoladi, meoreSi _ saTamaSo~. am warwerebidan mxolod erTi
Seesabameba realobas.
ra devs TiToeul kolofSi?
TeTri kolofi lurji kolofi
(a) Sokoladi Sokoladi
(b) Sokoladi saTamaSo
(g) saTamaSo Sokoladi
(d) saTamaSo saTamaSo
18. mocemulia:
• A fermaSi imdenive Zroxaa, ramdenic _ B fermaSi • A fermaSi Zroxebis umravlesoba Savi ferisaa, xolo B fermaSi Zroxebis
umravlesoba TeTria
• A fermaSi yoveldRiurad iReben met rZes, vidre _ B fermaSi amis safuZvelze fermerebma ivaraudes, rom Savi Zroxa iZleva met rZes, vidre – TeTri.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli debuleba ganamtkicebs fermerTa varauds?
(a) B fermaSi mowvelili rZis raodenoba Savi Zroxebis momravlebamde ufro naklebi iyo, vidre _ maTi momravlebis Semdeg
(b) B fermaSi naklebad iTvaliswineben mecxoveleobis Tanamedrove miRwevebs, vidre _ A fermaSi
(g) A fermaSi momuSave personalis raodenoba gacilebiT metia, vidre – B fermaSi momuSaveTa raodenoba
(d) A fermaSi Zroxebs aZleven specialur sakvebs, romelic zrdis wveladobas
8
wakiTxuli teqstis gaazreba
yuradRebiT waikiTxeT da gaiazreT teqsti. TiToeuli SekiTxvis savaraudo
pasuxebidan airCieT is varianti, romelic marTebulia mocemuli teqstis mixedviT.
Zvel werilobiT wyaroebSi moxseniebul ama Tu im saqalaqo centrTan vanis
naqalaqaris SesaZlo gaigivebis Sesaxeb samecniero literaturaSi ramdenime mosazrebaa
gamoTqmuli. vanis arqeologiuri eqspediciis pirveli monawileni varaudobdnen, rom
vanis naqalaqari ax. w. I_II saukuneebis berZen da romael mwerlebTan _ pliniusTan
da klavdios ptolemaiosTan moxseniebuli qalaqi suriumi iyo. magram, pliniusis
cnobas Tu vendobiT, mis dros (ax. w. I saukuneSi) kolxeTis yvela qalaqi dangreuli
iyo da mxolod suriumiRa `idga Zveleburad~. vanis Zveli qalaqi ki, rogorc
cnobilia, Zv. w. I saukunis Sua xanebSi mTlianad daingra da pliniusis dros misi
nangrevebi TiTqmis erTsaukunovani miwis feniT iqneboda dafaruli. garda amisa,
rogorc samecniero literaturaSi dasturdeba, Zveli suriumi dRevandeli sviris
midamoebSi mdebareobda.
originaluri mosazreba wamoayena istorikosma sargis kakabaZem. misi
mtkicebiT, axlandeli vanis teritoriaze mdebareobda qalaqi ea (aia), romelic
`ukve arsebobda Zv. w. XIV-XIII saukuneebSi da sakmaod brwyinavda~. legendarul
aiasTan (TiTqosda Zveli kolxeTis dedaqalaqTan) vanis naqalaqaris gaigivebis idea
marTlac sainteresoa, magram igi verafriT veraa dasabuTebuli. vanis midamoebSi
Zv. w. XIV-XIII saukuneebis saqalaqo dasaxlebis niSankvalic ki ar Cans (vanis
naqalaqari, rogorc cnobilia, Zv. w. V-I saukuneebiT TariRdeba). amasTan, aia
Zvel berZnul mwerlobaSi srulebiTac araa Zveli kolxeTis dedaqalaqi. aia
homerosTan aRniSnavda jadoqar kirkes (kolxTa mefis aietis dis) adgilsamyofel
kunZuls, Semdeg ki, herodotesTan da apolonios rodoselTan, igi gvevlineba
mTeli kolxeTis uZveles saxelwodebad, romelic mogvianebiT TviT berZnebis mier
SecdomiT iqna miCneuli qalaqis saxelwodebad.
gamoiTqva kidev erTi mosazreba, TiTqos dRevandeli vanis midamoebSi
mdebareobda is qalaqi, romelic, apolonios rodoselis mixedviT, kolxeTis
dedaqalaqi iyo. es mosazreba rom virwmunoT, maSin vanis naqalaqars unda
vuwodoT `kutaia~, radgan TviT apolonios rodoseli aietis sataxto qalaqs
da, maSasadame, kolxeTis politikur centrs `kutaias~ uwodebs. magram qalaqi
`kutaia~, karga xania, savsebiT marTebuladaa gaigivebuli dRevandel quTaisTan.
iseTi rTuli da seriozuli sakiTxis kvlevisas, rogoricaa werilobiT
wyaroebSi moxseniebul ama Tu im saqalaqo centrTan vanis naqalaqaris
identificireba, pirvel rigSi, aucilebelia imis dadgena, Tu ra saxis
arqeologiuri Zeglebia dRemde vanSi aRmoCenili, ra daniSnulebisaa TiToeuli
nageboba da, Sesabamisad, ra tipisa SeiZleboda yofiliyo es qalaqi.
Zveli qalaqis umTavresi nagebobani borcvis sam ZiriTad terasazea
aRmoCenili. qveda terasaze ganlagebulia karibWis xuroTmoZRvruli kompleqsi,
romlis erT-erTi organuli nawilia taZari-samlocvelo. amrigad, qalaqis
SesasvlelSive agebulia sakulto Senoba _ `RvTis kari~. misgan samxreTiT
meRvineoba-mevenaxeobis mfarveli RvTaebis saxelze agebulia taZari-marani.
centralur terasaze aRmoCenilia mrgvali taZari. sakulto nagebobaTa rTuli kompleqsi (taZari, sakurTxeveli) gamovlenilia zeda terasazec _ borcvis wverze.
naqalaqarze aRmoCenil Zv. w. III_I saukuneebis sxva nagebobaTagan zogierTi _
TavdacviTi (galavani, koSkebi), xolo danarCeni sazogadoebrivi daniSnulebisaa.
dRemde araa aRmoCenili aSkarad gamoxatuli sacxovrebeli saxli. ase rom,
arqeologiuri Zeglebis mixedviT, vanis naqalaqari TiTqos ar hgavs namdvil
`saero qalaqebs~. aq unda yofiliyo Zveli qarTuli warmarTuli kulturisa da
religiis centri, Taviseburi sataZro qalaqi, imave tipisa, rogoric iyo Zvel
egvipteSi _ karnaki, xolo saberZneTSi _ olimpia da delfo.
9
19. CamoTvlilTagan romels ver gamoviyenebT vanis suriumTan gaigivebis
sawinaaRmdego argumentad?
(a) pliniusis cnobiT, ax. w. I saukuneSi, suriumis garda, kolxeTis yvela qalaqi
dangreuli iyo
(b) samecniero literaturaSi dasturdeba, rom Zveli suriumi dRevandeli sviris
midamoebSi mdebareobda
(g) werilobiTi wyaroebis Tanaxmad, Zv. w. I saukunis Sua wlebSi vanis Zveli
qalaqi mTlianad daingra
(d) ax. w. I_II saukuneebis berZen da romael mwerlebTan _ pliniusTan da klavdios
ptolemaiosTan _ moxseniebulia qalaqi suriumi
20. teqstis mixedviT, aias Sesaxeb SeiZleba iTqvas, rom:
(a) herodotem da apolonios rodoselma aia miiCnies kolxuri qalaqis uZveles
saxelwodebad
(b) homerosTan aia kolxeTis sataxto qalaqia, sadac cxovrobda mefe aietis da _
jadoqari kirke
(g) berZeni mwerlis cnobis Tanaxmad, aia kunZulia, sadac cxovrobda kolxeTis
Zveli samefo ojaxis wevri
(d) berZeni istorikosebisTvis aia kolxeTis sataxto qalaqis saxelwodebaa,
romelic mogvianebiT mTeli kolxeTis uZveles saxelwodebad iqna miCneuli
21. teqstis I, II da III abzacebSi warmodgenilia sami mosazreba saqalaqo
centrebTan vanis identificirebis Sesaxeb. rogor ukavSirdeba es mosazrebebi
erTmaneTs?
(a) I da III mosazrebebi, garkveulwilad, analogiuria: orives avtorebi Zv. w.
XIV-XIII saukuneebis berZeni istorikosebisa da mwerlebis cnobebs emyarebian,
II mosazreba ki gansxvavdeba maTgan _ is sruliad originaluria
(b) I da III mosazrebebi, garkveulwilad, analogiuria: oriveSi vani gaigivebulia
Zvel saqalaqo centrebTan, II mosazreba ki maTgan gansxvavebulia: im qalaqis
adgilmdebareobisa da, sazogadod, arsebobis sakiTxi, romelTanac mosazrebis
avtori vans aigivebs, gaurkvevelia
(g) I da II mosazrebebi upirispirdeba erTmaneTs _ TiToeuli maTganis mixedviT,
vani sxvadasxva saqalaqo centrTanaa gaigivebuli, III mosazreba ki
kompromisulia, vinaidan aq vani identificirebulia kolxeTis politikur
centrTan
(d) I da II mosazrebebi upirispirdeba erTmaneTs _ TiToeul maTganSi vanis
naqalaqarTan dakavSirebiT sxvadasxva TariRi figurirebs, III mosazreba ki
ganamtkicebs II-s, vinaidan is imave istorikosis cnobebs eyrdnoba
10
22. romeli istorikosebisa Tu mwerlebis cnobebi gvexmareba, rom vani SecdomiT ar gavaigivoT romelime Zvel saqalaqo centrTan?
(a) pliniusisa da klavdios ptolemaiosis
(b) pliniusisa da apolonios rodoselis
(g) mxolod apolonios rodoselis
(d) mxolod pliniusis
23. ra urTierTmimarTebaa I, II, III da IV abzacebs Soris?
(a) I, II da III abzacebSi wamoWrilia erTi problema da mimoxilulia sakiTxis
kvlevis sami warumatebeli mcdeloba; IV abzacSi ki problema gadaWrilia
(b) oTxive abzacs teqstSi analogiuri funqcia aqvs: oTxiveSi warmodgenilia
sakiTxis kvlevis gansxvavebuli mimarTulebebi, romelTagan mecnierulad verc
erTi ver mtkicdeba
(g) I, II da III abzacebSi gadmocemulia ramdenime mecnieris urTierTgansxvavebuli
Tvalsazrisebi erTsa da imave sakiTxze, IV abzacSi ki avtori maT mosazrebebs
damajerebel argumentebs upirispirebs
(d) IV abzacSi wamoWrilia igive problema, rac I, II da III abzacebSia
mimoxiluli, Tumca aq kvlevis sruliad gansxvavebuli perspeqtivaa dasaxuli
24. teqstis avtori gamoTqvams varauds imis Taobaze, Tu ra tipis qalaqi unda yofiliyo vani. CamoTvlilTagan romeli ar ganamtkicebs am varauds?
(a) dRemde araa aRmoCenili aSkarad gamoxatuli sacxovrebeli saxli, ase rom,
arqeologiuri Zeglebis mixedviT, Zveli vani ar hgavs namdvil saero qalaqebs
(b) naqalaqarze aRmoCenil Zv. w. III-I saukuneebis sxva nagebobaTagan zogierTi
TavdacviTi (galavani, koSkebi), xolo danarCeni _ sazogadoebrivi daniSnulebisaa
(g) qalaqis karibWesTan agebulia taZari-samlocvelo, `RvTis kari~, centralur
terasaze _ mrgvali taZari, zeda terasaze _ taZari da sakurTxeveli
(d) qalaqis karibWis xuroTmoZRvruli kompleqsis samxreTiT agebulia taZari-
marani meRvineoba-mevenaxeobis mfarveli RvTaebis saxelze
25. teqstis avtoris kvlevis strategiisa da mis winamorbedTa meTodebis
urTierTSedarebis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom:
(a) teqstis avtoris kvleva emyareba mxolod vanis gaTxrebze moZiebul masalas da,
winamorbedTa msgavsad, ar iTvaliswinebs berZen an romael avtorTa cnobebs
(b) teqstis avtorisTvis kvlevisas warmmarTvelia is faqti, rom vani sakulto-
sataZro qalaqi iyo, sxva mkvlevarTaTvis ki vani Cveulebrivi saero qalaqia
(g) teqstis avtorisTvis kvlevisas amosavalia vanSi mopovebuli arqeologiuri
masalis funqciuri datvirTva, mis winamorbedTaTvis ki mTavari sabuTi
berZnul-romauli wyaroebia
(d) teqstis avtoris kvleva emyareba vanis naqalaqaris Sedarebas egviptur
karnaksa da berZnul olimpiasa Tu delfosTan, sxva mkvlevarTaTvis ki vanis
tipis qalaqebia suriumi, aia da kutaia
11
analogiebi
am saxis davalebebSi mocemulia muqi SriftiT gamokveTili ori sityva,
romelTa mniSvnelobebs Soris arsebobs garkveuli mimarTeba. daadgineT, ra
saxisaa es mimarTeba.
savaraudo pasuxTa yovel variantSi aseve mocemulia mniSvnelobiT
urTierTdakavSirebuli sityvebis wyvili. airCieT maTgan is wyvili, romelSic
sityvaTa mniSvnelobebs Soris mimarTeba gamuqebul sityvaTa urTierTmimarTebis
msgavsia (analogiuria). pasuxis arCevisas gaiTvaliswineT wyvilebSi sityvaTa
Tanmimdevroba.
26. wers : werili
(a) yvavilobs : yvavili
(b) balaxobs : balaxi
(g) ukravs : sakravi
(d) Txris : Txrili
27. mwyemsi : ialaRi
(a) seismologi : epicentri
(b) reJisori : kinopavilioni
(g) arqeologi : muzeumi
(d) grimiori : scena
28. sibraluli : Tavis mosawyleba
(a) rekordi : Sejibri
(b) impulsi : moqmedeba
(g) interesi : reklama
(d) amboxi : revolucia
29. fariseveli : siyalbe
(a) erTguli : ndoba
(b) gamWriaxi : mixvedra
(g) gulCvili : miteveba
(d) keTili : mofereba
30. samzareulo : WurWeli
(a) wisqvili : xorbali
(b) maRazia : vitrina
(g) stamba : gazeTi
(d) Teatri : dekoracia
12
31. eqsperimenti : kvlevis meTodi
(a) metyveleba : komunikacia
(b) warmosaxva : fantazia
(g) stimuli : reaqcia
(d) Teoria : hipoTeza
32. jungli : taiga
(a) speqtakli : scenari
(b) poema : romani
(g) musika : simfonia
(d) teqsti : sqolio
33. nafoti : najaxi
(a) Tiva : balaxi
(b) feri : naxati
(g) kvamli : buxari
(d) talRa : zRva
winadadebebis Sevseba
am saxis davalebebSi mocemulia winadadebebi, romlebSic ramdenime sityvaa
gamotovebuli. gamotovebuli sityvebi winadadebaSi xazebiT aris aRniSnuli.
erTi xazi zogjer erT sityvas gulisxmobs, zogjer ki _ ramdenimes.
savaraudo pasuxTa yovel variantSi mocemulia sityvaTa jgufi, romlis
nawilebi erTmaneTisgan daxrili xazebiTaa (/) gamijnuli. airCieT pasuxis is
varianti, romlis TiToeuli nawilis Tanmimdevrulad Casma Sesabamis
gamotovebul adgilebSi azrobrivad gamarTul winadadebas mogvcems.
34. Sua saukuneebis sparsul miniaturebs Soris met-naklebi sxvaobis iluzias umTavresad _____ qmnis da ara _____ . rasakvirvelia, zogierTi Semoqmedi
udavod gamoirCeva misive skolis sxva warmomadgenelTa Soris, magram _____
ostatobiT, daxvewilobiT, _____ _ principulad gansxvavebuli SemoqmedebiT.
(a) samxatvro skolebi / calkeuli Semoqmedi / gamoirCeva mxolod / da ara (b) samxatvro skolebi / calkeuli Semoqmedi / gamoirCeva ara mxolod / aramed (g) calkeuli Semoqmedi / samxatvro skolebi / ar gamoirCeva arc / da arc
(d) calkeuli Semoqmedi / samxatvro skolebi / gamoirCeva rogorc / aseve
13
35. Cven _____ , gzaabneulebiviT davborialobT droSi, romelic _____ ,
vocnebobT droze, romelic _____ , maSin, rodesac _____ .
(a) vcxovrobT warsulis mogonebebiT / jer ar gvekuTvnis / momavalSi gvelis /
viviwyebT Cven mier ganvlil dros
(b) ar vcxovrobT awmyoTi / ukve aRar gvekuTvnis / jer ar gvekuTvnis / uazrod
vflangavT CvenTvis kuTvnil dros (g) vcxovrobT awmyoTi / momavalSi gvelis / ukve aRar gvekuTvnis / uazrod
vflangavT Cven mier ganvlil dros
(d) ar vcxovrobT mxolod warsulis mogonebebiT / jer ar gvekuTvnis / ukve
aRar gvekuTvnis / ar vfiqrobT droze, romelic momavalSi gvelis
36. paradoqsia, magram faqtia: praqtikisTvis Rirebul Sedegebs mecniereba maSin moipovebs, rodesac _____ da xsnis _____ amocanebs. Tumca, am faqtis
paradoqsuloba ____- , vinaidan _____ .
(a) scildeba Teoriul sakiTxebs / absoluturad praqtikul / aSkaraa / am gziT
miRebuli Sedegebi yovelTvis sasargebloa
(b) ar wydeba yoveldRiurobas / savsebiT praqtikul / aSkaraa / ar arsebobs
usargeblo aRmoCenebi
(g) scildeba yoveldRiur sakiTxebs / sruliad abstraqtul / moCvenebiTia / ar
arsebobs usargeblo aRmoCenebi
(d) ar scildeba Teoriul sakiTxebs / sruliad ganyenebul mecnierul /
moCvenebiTia / am gziT miRebuli Sedegebi usargebloa
37. erT diplomats uTqvams, ena imisTvis maqvs, rom Cemi azrebi _____ . am naTqvamSi ufro _____ , vidre _____ , radgan sinamdvileSi veravin wauva
enis saocar Tvisebas: _____ pirovnebis sulieri samyaro.
(a) davfaroo / enamaxvilobaa / gonebamaxviloba / gamoamJRavnos
(b) gamovTqvao / enamaxvilobaa / gonebamaxviloba / gamoavlinos
(g) davfaroo / gonebamaxvilobaa / enamaxviloba / gamoamJRavnos
(d) gamovTqvao / gonebamaxvilobaa / enamaxviloba / SeniRbos
14
logika
am saxis davalebebi gansxvavdeba erTmaneTisgan winaswari monacemebisa da
gamosatani daskvnebis TvalsazrisiT. amitom gansakuTrebuli yuradReba miaqcieT
SekiTxvas, romelic axlavs TiToeul davalebas da mocemuli variantebidan
airCieT Sesabamisi pasuxi.
zogierT SekiTxvaze pasuxis gacemas gagiadvilebT monacemebis gamosaxva
naxazis formiT.
38. saskolo Sejibrze finalur garbenSi monawileobdnen Teo, naTia, elene, mari da kato. finalSi:
• marim ajoba or morbenals, romlebmac, Tavis mxriv, ajobes naTias
• katom ajoba or morbenals, romlebmac, Tavis mxriv, ajobes elenes
• Teom finiSis xazi gadakveTa zustad maris Semdeg
qvemoT CamoTvlilTagan dakavebuli adgilebis romeli ganawileba Seesabameba am
monacemebs?
I II III IV V
(a) mari Teo kato naTia elene
(b) elene Teo naTia kato mari
(g) kato mari Teo elene naTia
(d) kato Teo elene mari naTia
39. xilis wvenebis mwarmoebeli firmis xelmZRvanelebma gadawyvites axali
produqciis gamoSveba. imis dasadgenad, Tu ori axali – Jolos da mayvlis – wvenidan romels mianiWebdnen upiratesobas axalgazrdebi, sadegustaciod moiwvies
studentTa jgufi. Jolos wvens maT sTavazobdnen viwroyeliani maRali WiqiT,
mayvlisas ki – farTopiriani dabali WiqiT. mowveul studentTa umravlesobam upiratesoba mayvlis wvens mianiWa. Sesabamisad, firmis xelmZRvanelebma ivaraudes,
rom mayvlis wvens ufro sasiamovno gemo hqonda, vidre _ Jolosas.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli faqti ganamtkicebs am varauds?
(a) Jolos wvens ufro lamazi Seferiloba hqonda, vidre mayvlisas
(b) studentebma icodnen mayvlis samkurnalo Tvisebebis Sesaxeb, ramac zegavlena
moaxdina maT arCevanze
(g) farTopiriani dabali Wiqa ufro mosaxerxebeli iyo sadegustaciod, vidre _
viwroyeliani maRali Wiqa
(d) Wiqa, romliTac studentebs Jolos wvens sTavazobdnen, ufro naklebi
tevadobisa iyo, vidre Wiqa, romelSic mayvlis wveni esxa
15
40. mocemulia: • yvelaferi genialuri martivia
qvemoT CamoTvlilTagan romeli winadadebaa am aforizmis tolfasi?
(a) yvelaferi martivi genialuria
(b) mxolod genialuri aris martivi
(g) rac genialuri ar aris, ar aris martivi
(d) araferi, rac ar aris martivi, ar aris genialuri
41. yuTSi devs 10 wiTeli, 8 yviTeli da 5 mwvane patara burTi. yuTidan
alalbedze amoiRes sami burTi (maTgan ori an samive SeiZleboda yofiliyo erTi
da imave an sxvadasxva feris).
qvemoT CamoTvlilTagan romeli viTareba ar SeiZleboda ganxorcielebuliyo amis
Sedegad?
(a) romeliRac ori feris burTebis raodenoba yuTSi gaTanabrda
(b) erT-erTi feris burTebis raodenoba yuTSi 3-jer meti gaxda romeliRac
meore feris burTebis raodenobaze
(g) erT-erTi feris burTebis raodenoba gauTanabrda danarCeni ori feris
burTebis saerTo raodenobas
(d) romeliRac ori feris burTebis saerTo raodenoba 2-jer meti gaxda mesame
feris burTebis raodenobaze
16
wakiTxuli teqstis gaazreba
yuradRebiT waikiTxeT da gaiazreT teqsti. TiToeuli SekiTxvis savaraudo
pasuxebidan airCieT is varianti, romelic marTebulia mocemuli teqstis mixedviT.
komunikaciis procesi, sametyvelo niSnebis garda, araverbaluri niSnebis
gamoyenebasac gulisxmobs. araverbaluri signalebis amokiTxva efeqturi
komunikaciis mniSvnelovani pirobaa, radgan is Tanamosaubris grZnobebisa da
azrebis wvdomaSi gvexmareba. erT-erT araverbalur gamomxatvel saSualebas
optikur-kinesTetikuri niSnebis sistema warmoadgens, romelic Jestebs, mimikas,
pantomimikas moicavs. maTi mniSvneloba gansakuTrebiT didia sxvadasxva enaze
mosaubre adamianTa komunikaciis procesSi. Jestikulacia am SemTxvevaSi rCeba
komunikaciis erTaderT saSualebad. Tumca, esa Tu is Jesti SesaZloa sxvadasxva
mniSvnelobiT iqnes gamoyenebuli. magaliTad, gansxvavebul kulturebSi Tavis
daxra, daqneva sxvadasxvanairad fasdeba _ es moqmedeba CvenTan dasturis, xolo
bulgarelebTan, piriqiT, uaryofis niSania. dramatuli xelovnebis pedagogebi da
Teatris reJisorebi aswavlian msaxiobebs specifikur Jestebs da emociis
gamoxatvis formebs, romlebic mayureblebSi saTanado grZnobebs aRZravs. adamiani
bavSvobidanve eufleba emociebis gamoxatvis araverbalur saSualebebs da
swavlobs am signalebis `amokiTxvas~.
araverbaluri komunikaciis erT-erT formas _ metyvelebis Tanmxleb xmovan
gamomxatvel xerxebs _ paralingvistika Seiswavlis. metyvelebis procesSi pauzis
gakeTeba da sxva damatebiTi niSnebi, vTqvaT, gacineba, xmis aweva, TviT metyvelebis
tempi paralingvisturi informaciis nimuSebia. araverbaluri komunikaciis es sistema
damatebiTi sityvieri mniSvnelobebiT ki ar amdidrebs verbalur informacias, aramed
afiqsirebs molaparakis damokidebulebas naTqvamisa da Tanamosaubris mimarT. erT-erT
eqsperimentSi cdispirebi usmendnen ori adamianis xuTwuTiani saubris Canawers,
TiToeuli maTganis xma sxvadasxva dinamikidan ismoda. A mosaubris xmis simaRle 75 decibeli iyo, xolo B mosaubrisa – 70 decibeli. am TiTqmis SeumCnevelma sxvaobam ganapiroba is, rom cdispirebi met yuradRebas aqcevdnen A mosaubres, ufro
mniSvnelovan rols miawerdnen mas saubris warmarTvaSi da axasiaTebdnen, rogorc
ufro logikurad moazrovne da keTilganwyobil adamians. rodesac dinamikebi ise
daaregulires, rom ufro xmamaRla ukve B saubrobda, STabeWdileba, TiTqos A dominirebda saubrisas, gacilebiT Sesustda. amasTanave, ufro keTilganwyobil da
logikurad moazrovne pirovnebad B aRiqmeboda. komunikaciis konteqstis, gare viTarebis umniSvnelovanesi maxasiaTebelia
komunikaciis monawileTa pozicia (ganTavseba) sivrcesa da droSi. magaliTad,
partniorebis erTmaneTis pirispir yofna kontaqtis damyarebas, mis xangrZlivobas
xels uwyobs. saubris dros saTanado distanciis dacva SeiZleba iyos
partniorisadmi pativiscemis gamomxatveli an, piriqiT, upativcemulobas,
mourideblobas niSnavdes. drois faqtoris Sesaxeb SeiZleba iTqvas, rom masac
ekisreba saTanado mniSvneloba, semantikuri datvirTva. magaliTad, diplomatiur
molaparakebaze droulad misvla molaparakebis monawileebisadmi pativiscemis
gamoxatulebaa, xolo dagvianeba _ piriqiT. dadgenilia intimurobis xarisxis
kavSiri iseT faqtorebTan, rogoricaa manZili komunikaciis monawileebs Soris _
manZilis cvlileba TvalebiT kontaqtis sxvadasxva SesaZleblobas iZleva. is
`mxedvelobiTi urTierTobis~ momwesrigebelia.
amrigad, araverbalur sakomunikacio sistemebs mniSvnelovani wvlili Seaqvs
komunikaciis procesSi. xSirad pirveli STabeWdileba Tanamosaubris Sesaxeb swored
araverbaluri faqtorebis zegavleniT iqmneba. isini ara marto aZlierebs verbaluri
informaciis zemoqmedebas, aramed komunikaciis partniorTa ganwyobasac avlens da
mniSvnelovan rols asrulebs adamianTa qcevis regulirebaSi.
17
42. fraza, `araverbaluri signalebis amokiTxva efeqturi komunikaciis
umniSvnelovanesi pirobaa~, niSnavs, rom:
(a) araverbaluri signalebis gareSe SeuZlebelia Tanamosaubris im grZnobebisa
da azrebis wvdoma, romlebic verbalur informaciaSia asaxuli
(b) araverbaluri signalebis saSualebiT viRebT damatebiT informacias, romelic
xels gviwyobs verbaluri informaciis adekvaturad gagebaSi
(g) mxolod araverbaluri saSualebebis dauflebis Semdegaa SesaZlebeli
Tanamosaubris WeSmariti grZnobebisa da azrebis gageba
(d) araverbaluri saSualebebi, verbalurTan SedarebiT, gacilebiT ukeT
gadmoscemen azrebsa da grZnobebs
43. rodis SeiZleba iqces optikur-kinesTetikuri saSualebebi TanamosaubreTa
Soris gaugebrobis warmoSobis mizezad?
(a) rodesac sxvadasxva kulturis warmomadgenel adamianebs uWirT erTmaneTis
gageba
(b) rodesac Tanamosaubreebma ician, romel araverbalur niSnebs iyenebs,
Cveulebriv, maTi partniori
(g) rodesac erTsa da imave araverbalur signalebs Tanamosaubreebi gansxvavebuli
mniSvnelobiT iyeneben
(d) rodesac optikur-kinesTetikur signalebs sxvadasxva enaze mosaubre adamianebi
iyeneben
44. `lingvisturi~ qarTulad enobrivs niSnavs, ras unda niSnavdes sityva
`paralingvisturi~ ? (a) enobrivad gaumarTavs
(b) nawilobriv enobrivs
(g) enis wiaRSi arsebuls
(d) enobrivis miRma arsebuls
45. II abzacSi aRwerili eqsperimentis Sedegebis safuZvelze SeiZleba davaskvnaT, rom:
(a) paralingvisturi saSualebebi mniSvnelovan gavlenas axdens msmenlis
damokidebulebaze naTqvamisa da mosaubris mimarT
(b) paralingvistur saSualebebs Soris yvelaze efeqturia xmamaRla saubari
(g) metyvelebis Tanmxlebi xmovani gamomxatveli niSnebis safuZvelze naTqvamis
mimarT Seqmnili damokidebuleba Caenacvleba xolme sityvier mniSvnelobebs
(d) metyvelebis Tanmxlebi xmovani gamomxatveli xerxebi mniSvnelovan rols
asrulebs saubris warmarTvaSi
18
46. qvemoT CamoTvlilTagan romeli SeiZleba miviCnioT paralingvisturi sistemis zegavlenis nimuSad?
(a) mayurebelTa ukmayofileba operis premieriT, ZiriTadad, ganpirobebuli iyo
mTavari rolis Semsruleblis zedmeti emociurobiT
(b) sabavSvo baRis aRsazrdeli gogonebi sazeimo koncertze gasvlis win
erTmaneTs CurCuliT amxnevebdnen
(g) konsiliumze ugulebelyves im eqimis mosazreba, romelic monotonurad da
pauzebiT saubrobda
(d) axalbeda oratori Zalze Relavda da amitom gamosvlisas ramdenjerme gauwyda
sityva
47. ratom SeiZleba miviCnioT sivrciTi da droiTi faqtorebi komunikaciis
araverbalur niSanTa sistemad?
(a) sivrciTi da droiTi faqtorebi xSirad komunikaciis monawileTa
urTierTdamokidebulebis xasiaTs avlens
(b) komunikaciis sivrciTi da droiTi faqtorebi mosaubreTa
urTierTpativiscemas ganapirobebs
(g) sivrciTi da droiTi faqtorebi xels uwyobs komunikaciis procesis
xangrZlivobas
(d) sivrciTi da droiTi faqtorebis semantikuri datvirTva gansazRvravs
komunikaciis konteqsts
48. teqstis mixedviT, ra mimarTeba SeiZleba davinaxoT komunikaciis monawileebs Soris arsebul distancias, TvalebiT kontaqtsa da intimurobis xarisxs Soris?
(a) intimurobis xarisxi damokidebulia TvalebiT kontaqtis SesaZleblobaze, es
ukanaskneli ki, Tavis mxriv, damokidebulia komunikaciis monawileebs Soris
arsebul distanciaze
(b) TvalebiT kontaqtis SesaZlebloba damokidebulia intimurobis xarisxze, es
ukanaskneli ki, Tavis mxriv, damokidebulia komunikaciis monawileebs Soris
arsebul distanciaze
(g) komunikaciis monawileebs Soris arsebuli distancia damokidebulia TvalebiT
kontaqtis SesaZleblobaze, es ukanaskneli ki, Tavis mxriv, damokidebulia
intimurobis xarisxze
(d) intimurobis xarisxi damokidebulia komunikaciis monawileebs Soris arsebul
distanciaze, es ukanaskneli ki, Tavis mxriv, damokidebulia TvalebiT
kontaqtis SesaZleblobaze
19
49. qvemoT moyvanilia adamianis araverbaluri qcevis ramdenime nimuSi:
1. swrafad saubari
2. warbis Sekvra
3. magidis TavSi jdoma
4. fexis dabakuneba
araverbaluri komunikaciis niSanTa romel sistemebs Seesabameba es qcevebi, anu
pasuxis variantebidan romelia marTebuli?
(a) 1 _ optikur-kinesTetikuri, 2 _ paralingvisturi, 3 _ droiT-sivrciTi, 4 _
paralingvisturi
(b) 1 _ paralingvisturi, 2 _ droiT-sivrciTi, 3 _ optikur-kinesTetikuri, 4 _
optikur-kinesTetikuri
(g) 1 _ droiT-sivrciTi, 2 _ optikur-kinesTetikuri, 3 _ paralingvisturi, 4 _
droiT-sivrciTi
(d) 1 _ paralingvisturi, 2 _ optikur-kinesTetikuri, 3 _ droiT-sivrciTi, 4 _
optikur-kinesTetikuri
50. ra aris teqstis ZiriTadi saTqmeli?
(a) adamiani bavSvobidanve eufleba emociis gamoxatvis araverbalur saSualebebs,
romlebic sxvadasxvagvaria gansxvavebul kulturebSi
(b) araverbaluri signalebi amdidrebs komunikaciis procesSi partniorisTvis
miwodebul verbalur informacias damatebiTi sityvieri mniSvnelobebiT
(g) araverbaluri faqtorebis zegavleniT komunikaciis monawileebs eqmnebaT
pirveli STabeWdileba erTmaneTis Sesaxeb
(d) araverbaluri niSnebi komunikaciis procesSi rogorc TviTgamoxatvis, aseve
partniorze zemoqmedebis, anu qcevis regulaciis saSualebebad gvevlineba
21
maTematikuri nawili
testis maTematikur nawilze muSaobisas gaiTvaliswineT:
• naxazebi, romlebic erTvis zogierT davalebas, araa Sesrulebuli davalebis
pirobaSi miTiTebuli zomebis zusti dacviT. amitom monakveTebis sigrZis an sxva
sidideebis Sesaxeb daskvnis gamotanisas nu daeyrdnobiT naxazis zomebs. yuradReba
gaamaxvileT davalebis pirobaze;
• Tu naxazze mocemuli swori xazis Sesaxeb amocanis pirobaSi damatebiT araferia
naTqvami, maSin unda CaTvaloT, rom es swori xazi _ wrfea an misi nawili;
• testSi gamoyenebulia ricxvTa Caweris mxolod aTobiTi poziciuri sistema.
maTematikuri aRniSvnebi da formulebi:
1. nuli arc dadebiTia da arc uaryofiTi; 1 ar aris martivi ricxvi.
2. procenti: a ricxvis k% aris ;
3. xarisxi: an = a · a · a · ...· a (n-jer)
an · am = an + m
an : am = an – m
(an)m = an · m
4. proporcia: Tu , maSin ad = bc.
5. siCqare: dro
manZilisiCqare =
6. saSualo ariTmetikuli:
raodenoba monacemTa
jami monacemTasaSualo monacemTa =
7. Semoklebuli gamravlebis formulebi: (a+b)2 = a2 + 2ab + b2;
(a - b)2 = a2 – 2ab + b2;
(a + b)(a – b) = a2 – b2 . 8. naxazze kuTxe SeiZleba kuTxis gverdebs Soris
Casmuli patara rkaliT
iyos moniSnuli, marTi
kuTxe ki _ patara
kvadratiT.
Canaweri: ∠A aRniSnavs A kuTxis sidides.
9. paraleluri wrfeebi: • ori paraleluri
wrfis mesame wrfiT
gadakveTisas Siga jvaredina
kuTxeebi tolia: α = β.
10. samkuTxedi: • samkuTxedis kuTxeebis sidideTa
jami 180°-is tolia. • piTagoras Teorema:
marTkuTxa samkuTxedis
hipotenuzis sigrZis
kvadrati tolia kaTetebis
sigrZeTa kvadratebis jamis:
AB2 = AC2 + BC2 (ix. naxazi).
• samkuTxedis farTobi
samkuTxedis gverdis sigrZisa da Sesabamisi
simaRlis namravlis naxevris tolia .
11. oTxkuTxedi: • oTxkuTxedis kuTxeebis sidideTa
jamia 360°. • marTkuTxedis farTobi misi sigrZisa
da siganis namravlis tolia: S = ab. • paralelogramis farTobi misi
gverdis sigrZisa da am gverdis Sesabamisi
simaRlis namravlis tolia: S = ah.
12. wre, wrewiri: • wrewiris sigrZe L misi
radiusis mixedviT gamoiTvleba
formuliT: L = 2πr. ricxvi π measedis sizustiT 3,14-is tolia.
• r radiusiani wris farTobi gamoiTvleba formuliT: S = πr2.
13. marTkuTxa paralelepipedi: • marTkuTxa paralelepipedis
moculoba misi sigrZis, siganisa da
simaRlis namravlis tolia: V = abc; • kubis SemTxvevaSi: a = b = c.
22
raodenobrivi Sedareba
SeadareT erTmaneTs A da B svetebis ujrebSi mocemuli raodenobebi. Tu A svetis ujraSi mocemuli raodenoba metia B svetis Sesabamis ujraSi
mocemul raodenobaze, airCieT (a);
Tu B svetis ujraSi mocemuli raodenoba metia A svetis Sesabamis ujraSi mocemul raodenobaze, airCieT (b);
Tu ujrebSi mocemuli raodenobebi tolia, airCieT (g);
Tu mocemuli informacia sakmarisi araa imis dasadgenad, romeli raodenobaa
meti, airCieT (d).
A B
51. (a) (b) (g) (d)
52.
(a) (b) (g) (d)
53.
O wertili wrewiris centria,
xolo A da B wertilebi am wrewirze mdebareobs (ix. naxazi).
OAB kuTxis sidide 70°-ze naklebia.
(a) (b) (g) (d)
54. b < 0
(a) (b) (g) (d)
55.
(a) (b) (g) (d)
3,93,113,133,153,17 +−+− 3,113,123,133,143,15 +−+−
217 172
sigrZemonakveTisABsigrZeradiusisOA
b12
b3−
81
83 3:32
12923 8:7
23
56.
tolujredebian badeze, romlis
erTi ujredis sigrZec da siganec
1 sm-is tolia, gamuqebulia oTxkuTxedi, romlis wveroebi
badis kvanZebs emTxveva (ix. naxazi).
(a) (b) (g) (d)
57.
m udidesi naturaluri ricxvia, romelzec unaSTod iyofa ricxvebi 28 da 32; n udidesi naturaluri ricxvia, romelzec unaSTod iyofa ricxvebi 20 da 25.
(a) (b) (g) (d)
58.
wriul diagramaze warmodgenilia, sanergeSi
nergebis saerTo raodenobis ra nawilia muxis,
rcxilisa da wiflis nergebis raodenoba. svetovan
diagramaze ki warmodgenilia mxolod muxisa da
wiflis nergebis raodenobebi.
(a) (b) (g) (d)
amocanebi
59. 6 milion 700 aTasze 3-jer metia: (a) 9 milion 703 aTasi (b) 18 milion 700 aTasi (g) 20 milion 100 aTasi (d) 20 milion 700 aTasi (e) 21 milion 100 aTasi
nm
rcxilis nergebis
raodenoba 350
am oTxkuTxedis farTobi 16 kv. sm
24
60. ricxvTa RerZis A, B, C da D wertilebidan A da B wertilebis koordinatebi miTiTebulia naxazze. B wertili AC monakveTis Suawertilia, C wertili ki ufro axlosaa D wertilTan, vidre B wertilTan. qvemoT CamoTvlilTagan romlis toli SeiZleba iyos D wertilis koordinati? (a) 67 (b) 68 (g) 69 (d) 74 (e) 75
61. c ricxvi a ricxvze b-jer metia. a – c = (a) b (b) a – b (g) 1 – ab (d) a(a – b) (e) a(1 – b)
62. dazianebuli kalkulatoris Rilakebidan mxolod `5~-ianis, `7~-ianis da
`Sekrebis~ Sesabamisi Rilakebi muSaobs.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli ricxvis miRebaa SeuZlebeli am kalkulatoris
ekranze? (a) 12 (b) 15 (g) 22 (d) 23 (e) 26
monacemTa analizi
arasamTavrobo organizaciam Seamowma ramdenime adgilobrivi da ucxouri
firmis mier warmoebuli araJani imis gasarkvevad, Tu ramdenad Seesabameba is
normiT gaTvaliswinebul moTxovnebs.
cxrilSi mocemulia, rogori unda iyos normiT TiToeuli firmis mier
warmoebuli araJnis cximianoba da energetikuli Rirebuleba, ra maCveneblebia
miTiTebuli etiketze da risi tolia isini faqtobrivad. aseve, mocemulia
araJnis faqtobrivi wona da wona etiketis mixedviT.
cximianoba % energetik. Rireb. (kkal/100gr) produqciis wona (gr) firmis
dasaxeleba normiT (aranakleb)
etiketze faqtobr. normiT etiketze faqtobr. etiketze faqtobr.
cemi 15 12 11 160-230 190 186 400 390 lego 15 10 8 160-230 165 158 200 194
adgi-
lob-
rivi nobaTi 15 12 13 160-230 204 204 500 472 solio 15 15 15 160-230 172 157 500 504 vabi 15 13 14 160-230 225 228 400 386 ucxo-
uri miurei 15 16 15 160-230 218 212 200 200
25
cxrilis mixedviT upasuxeT Semdeg oTx SekiTxvas:
63. ramdeniT naklebia firma `legos~ mier warmoebuli araJnis cximianobis
faqtobrivi maCvenebeli normiT gaTvaliswinebul minimalur maCvenebelze? (a) 1-iT (b) 2-iT (g) 4-iT (d) 6-iT (e) 7-iT
64. ramdenia iseTi firma, romelTa mier warmoebuli araJnis energetikuli
Rirebulebis faqtobrivi maCvenebeli normis farglebSia, magram naklebia
etiketze miTiTebul maCvenebelze? (a) 2 (b) 3 (g) 4 (d) 5 (e) 6
65. dasaSvebia, rom araJnis faqtobrivi wona maqsimum 3%-iT gansxvavdebodes
etiketze miTiTebuli wonisgan. romelia is firmebi, romelTa mier warmoebuli
araJani ar akmayofilebs am moTxovnas? (a) `lego~ da `miurei~
(b) `nobaTi~ da `vabi~
(g) `cemi~ da `solio~
(d) `lego~ da `solio~
(e) `cemi~ da `vabi~
66. qvemoT CamoTvlilTagan romeli winadadebaa marTebuli? (a) adgilobrivi firmebis mier warmoebuli araJnis cximianobis faqtobrivi
maCvenebeli yovelTvis Seesabameboda normas, ucxourebisa ki _ ara
(b) ucxouri firmebis mier warmoebuli araJnis cximianobis faqtobrivi
maCvenebeli yovelTvis Seesabameboda normas, adgilobrivebisa ki _ ara
(g) zogierTi ucxouri firmis mier warmoebuli araJnis energetikuli
Rirebulebis maCvenebeli normis farglebSi iyo, magram is arc erT
SemTxvevaSi ar emTxveoda etiketze miTiTebul maCvenebels
(d) zogierTi adgilobrivi firmis mier warmoebuli araJnis energetikuli
Rirebulebis maCvenebeli normis farglebSi iyo, magram is arc erT
SemTxvevaSi ar emTxveoda etiketze miTiTebul maCvenebels
(e) adgilobrivi firmebis mier warmoebuli araJnis cximianobis faqtobrivi
maCvenebeli yovelTvis naklebi iyo etiketze miTiTebul maCvenebelze,
ucxourebisa ki _ ara
26
amocanebi
67. giorgis unda Seesrulebina moqmedeba 238,7 – 124,9. man 3-ianis nacvlad
SecdomiT gadawera 5-iani da ise Seasrula gamokleba. swori pasuxis misaRebad giorgis mier miRebul Sedegs unda:
(a) daematos 2 (b) gamoakldes 2 (g) daematos 8 (d) daematos 20 (e) gamoakldes 20
68. saerTo wveros mqone ori kvadratis gverdebiT Sedgenili kuTxeebidan erT-erTis sididea 65° (ix. naxazi). ramdeni gradusia α kuTxis sidide?
(a) 90° (b) 95° (g) 110° (d) 115° (e) 130°
69. mimdevroba 10 wevrisagan Sedgeba. yoveli wevri, dawyebuli meoridan, winaze 4-iT metia. mimdevrobis wevrebidan 25-ze naklebia mxolod 5 wevri.
CamoTvlilTagan risi toli SeiZleba iyos am mimdevrobis pirveli wevri? (a) 4 (b) 6 (g) 9 (d) 11 (e) 12
70. 25%-iT gaiafebis Semdeg 1 metri qsovilis Rirebuleba 9 lari gaxda.
ramdeni lari Rirebula 1 metri qsovili gaiafebamde? (a) 20 (b) 16 (g) 14 (d) 12 (e) 10
71. Tu zaqro mTeli Tavisi fuliT 2 erTnair skams iyidda, mas 20 lari
darCeboda. 4 iseTive skams ki zaqro imave TanxiT ver iyidda _ 70 lari
daakldeboda. ramdeni lari hqonia zaqros? (a) 60 (b) 90 (g) 110 (d) 120 (e) 140
27
72. a wrewiris radiusis sigrZea 12 sm, xolo b-si _ 18 sm (ix. naxazi). im monakveTebidan, romelTa erTi bolo a wrewirzea, xolo meore _ b wrewirze, yvelaze mokle monakveTis sigrZea 4 sm. ramdeni santimetria aseTi monakveTebidan yvelaze grZeli monakveTis sigrZe?
(a) 30 sm (b) 54 sm (g) 60 sm (d) 64 sm (e) 68 sm
73. sam Taroze sul 54 wigni awyvia. Tu pirveli Tarodan mesameze gadavitanT 4 wigns, xolo meore Tarodan _ 3 wigns, maSin samive Taroze wignebis
raodenoba gaTanabrdeba. ramdeni wigni awyvia mesame Taroze? (a) 7 (b) 11 (g) 19 (d) 23 (e) 25
74. marTkuTxedi, romlis sigrZea 60 sm, xolo sigane _ 12 sm, dayofilia 80 tol kvadratad. ramdeni santimetria dayofis Sedegad miRebuli TiToeuli kvadratis
gverdis sigrZe? (a) 3 (b) 4 (g) 5 (d) 6 (e) 12
75. wyali auzSi erTi miliT Caedineba, meoriT ki gareT gaedineba. Tu mxolod pirveli milia gaxsnili, maSin carieli auzis avsebas 5 sT sWirdeba. Tu mxolod meore milia gaxsnili, maSin savse auzis daclas y sT sWirdeba. im SemTxvevaSi, Tu orive milia gaxsnili, maSin carieli auzis asavsebad 20 saaTia saWiro.
qvemoT CamoTvlilTagan romeli tolobaa marTebuli?
(a) y1
201
51 =+
(b) yyy =− 205
(g) 1520 =− yy
(d) yy 51
201
=
(e) 2011
51 =− y
28
raodenobrivi Sedareba
SeadareT erTmaneTs A da B svetebis ujrebSi mocemuli raodenobebi. Tu A svetis ujraSi mocemuli raodenoba metia B svetis Sesabamis ujraSi
mocemul raodenobaze, airCieT (a);
Tu B svetis ujraSi mocemuli raodenoba metia A svetis Sesabamis ujraSi mocemul raodenobaze, airCieT (b);
Tu ujrebSi mocemuli raodenobebi tolia, airCieT (g);
Tu mocemuli informacia sakmarisi araa imis dasadgenad, romeli raodenobaa
meti, airCieT (d).
A B
76.
8 boTl RvinoSi 50 larze meti gadaixades.
(a) (b) (g) (d)
77.
erTmaneTis toli oTxi patara wre
didi wris SigniT mdebareobs (ix.
naxazi). am oTxi wridan TiToeulis
radiusis sigrZe 3-jer naklebia didi wris radiusis sigrZeze.
(a) (b) (g) (d)
78.
(a) (b) (g) (d)
79.
wris radiusis sigrZe kvadratis gverdis sigrZis
tolia.
(a) (b) (g) (d)
80.
erT daxlze erTi da imave wonis sazamTroebi awyvia,
meoreze _ erTi da imave wonis nesvebi. sazamTros
wonis 31 nawili nesvis wonis
21 nawilis tolia.
(a) (b) (g) (d)
6,5 lari 1 boTli Rvinis Rirebuleba
didi wris gamuqebuli
nawilis farTobi
patara wreebis
farTobTa jami
22 1818·27·227 +−29
am wris farTobis
naxevari
am kvadratis
farTobi
2 cali sazamTros wona 3 cali nesvis wona
29
81.
skolaSi gogonebisa da vaJebis raodenoba erTmaneTis
tolia. friadosan vaJTa raodenoba moswavleTa
saerTo raodenobis 8%-ia, xolo friadosan gogona-
Ta raodenoba _ gogonaTa saerTo raodenobis 15%.
(a) (b) (g) (d)
82.
wrewirze moniSnulia ramdenime wertili, romel-
Tagan erTi wiTelia, xolo danarCeni _ lurji.
(a) (b) (g) (d)
amocanebi
83. yuTSi saTamaSoebis saerTo raodenobis 43 nawili burTebia. burTebis
raodenobis 31 nawili wiTelia. sul ramdeni saTamaSoa yuTSi, Tu am yuTSi
wiTeli burTebis raodenoba 8-is tolia? (a) 16 (b) 24 (g) 28 (d) 32 (e) 36
84. marTkuTxa formis miwis nakveTis gegma iseTi marTkuTxedia, romlis sigrZe da sigane miwis nakveTis sigrZis da siganis proporciulia.
marTkuTxa formis miwis nakveTis sigrZea 300 m, sigane _ 120 m. qvemoT
CamoTvlilTagan romeli SeiZleba iyos am nakveTis gegmis sigrZe da sigane? (a) 30 mm da 14 mm (b) 25 mm da 12 mm (g) 15 mm da 5 mm (d) 50 mm da 25 mm (e) 40 mm da 16 mm
friadosan vaJTa
raodenoba
friadosan
gogonaTa raodenoba
im monakveTebis
raodenoba, romelTa
boloebi lurji
wertilebia
im samkuTxedebis
raodenoba, romelTa
erTi wvero wiTelia,
danarCeni _ lurji
30
85. tolferda marTkuTxa samkuTxedi dayofilia tol kvadratebad da tol samkuTxedebad, romelTagan
zogierTi gamuqebulia (ix. naxazi).
=farTobi is samkuTxedam
farTobi nawilis is samkuTxedam gamuqebuli
(a) 31
(b) 41
(g) 61
(d) 72
(e) 94
86. Caifiqres ori ricxvi, erTi _ marcxena svetidan, meore _ marjvena svetidan.
maqsimum risi toli SeiZleba iyos
Cafiqrebuli ricxvebis namravli? (a) 12 (b) 13
55
(g) 35,7 (d) 45 (e) 45,9
monacemTa analizi
diagramaze mocemulia, erT-erTi firmis TanamSromel qalTa ramdenma
procentma da mamakacTa ramdenma procentma gaiara kvalifikaciis asamaRlebeli
kursebi 1991-1996 wlebSi.
diagramis mixedviT upasuxeT Semdeg oTx SekiTxvas:
–5 832
72 –9
–2 7
5,1 – 1311
31
87. romel wels gaiara kvalifikaciis asamaRlebeli kursebi TanamSromel
mamakacTa 11%-ma? (a) 1992 (b) 1993 (g) 1994 (d) 1995 (e) 1996
88. firmis TanamSromel qalTa ramden procents ar gauvlia kvalifikaciis
asamaRlebeli kursebi 1996 wels? (a) 84 (b) 76 (g) 72 (d) 66 (e) 16
89. cnobilia, rom 1992 wels TanamSromel mamakacTa raodenoba 3,5-jer meti iyo qalTa raodenobaze. qalebTan SedarebiT ramdenjer metma mamakacma gaiara am wels
kvalifikaciis asamaRlebeli kursebi? (a) 2,5-jer (b) 3-jer (g) 3,5-jer (d) 4-jer (e) 4,5-jer
90. qvemoT CamoTvlilTagan romelia marTebuli, diagramis mixedviT?
(a) yovel wels kvalifikaciis asamaRlebel kursebs gadioda TanamSromel
qalTa meaTedze meti
(b) yovel wels kvalifikaciis asamaRlebel kursebs gadioda TanamSromel
mamakacTa meaTedze meti
(g) yovel wels qal TanamSromelTa ufro meti procenti imaRlebda
kvalifikacias, vidre _ mamakaci TanamSromlebisa
(d) 1992 wlidan moyolebuli, yovel wels im qal TanamSromelTa
procentuli wili, romlebic imaRlebdnen kvalifikacias, aRemateboda wina
wlis Sesabamis maCvenebels
(e) 1992 wlidan moyolebuli, yovel wels procentuli wili im mamakaci
TanamSromlebisa, romlebic imaRlebdnen kvalifikacias, aRemateboda wina
wlis Sesabamis maCvenebels
32
amocanebi
91. mTamsvlelebis jgufis wevrTa 40% araprofesionali mTamsvleli iyo.
mwvervalze asvla am jgufidan yvela profesionalma mTamsvlelma SeZlo,
araprofesionalebidan ki _ mxolod naxevarma. mwvervalze asul mTamsvlelTagan
ramdeni procenti iyo araprofesionali? (a) 15%
(b) 18%
(g) 25%
(d) 30%
(e) 33%
92. kvadratis gverdis sigrZea 3 sm, xolo marTkuTxedis sigrZea 5 sm, sigane ki _ 4 sm. maTi gaerTianebiT miRebuli eqvskuTxedi diagonaliT
gayofilia or nawilad, romelTagan erTi _
gamuqebulia (ix. naxazi).
ramdeni kvadratuli santimetriT metia gamuqebuli nawilis farTobi
gaumuqebeli nawilis farTobze? (a) 6-iT (b) 5-iT
(g) 4-iT (d) 3-iT (e) 2-iT
93. a da b nulisgan gansxvavebuli nebismieri ricxvebia. vTqvaT, * -iT aRniSnulia iseTi operacia, rom ab
baba −=* . risi tolia ( )3*2*1 ?
(a) 6 (b) 3
11
(g) 0 (d) 6
1−
(e) 7−
33
94. erT-erTi tomis xalxi mxolod 4 bgeras iyenebs _ 1 xmovansa da 3 Tanxmo-vans. maTi yoveli sityva mxolod or, erTmaneTisgan gansxvavebul bgeras Seicavs
da am bgerebidan erTi mainc aucileblad xmovania. maqsimum ramden gansxvavebul
sityvas SeiZleba iyenebdes am tomis xalxi? (a) 6 (b) 7 (g) 8 (d) 9 (e) 10
95. erTi kubis moculoba 125-jer metia meore kubis moculobaze. ramdenjer metia pirveli kubis waxnagis farTobi meore kubis waxnagis farTobze?
(a) 5-jer
(b) 10-jer
(g) 15-jer
(d) 20-jer
(e) 25-jer
96. n naturaluri ricxvia. n -is 7-ze gayofisas miRebuli naSTia 4. risi toli iqneba 2n-is 7-ze gayofisas miRebuli naSTi?
(a) 1 (b) 2 (g) 3 (d) 4 (e) 5
97. marTkuTxa paralelepipedis formis gamWvirvale yuTi TokiT isea Sekruli, rom Tokis nawilebi
(garda kvanZebisa) paralelepipedis wiboebis
paraleluria (ix. naxazi).
CamoTvlilTagan ra sigrZis Toki SeiZleba iyos
gamoyenebuli, Tu Tokis im nawilis sigrZe, rome-
lic kvanZebisTvisaa saWiro, ar aRemateba 20 sm-s? (a) 160 sm (b) 230 sm (g) 270 sm (d) 330 sm (e) 380 sm
34
98. m ricxvis naxevari n ricxvis 80%-s udris. =mn
(a) 85
(b) 1 (g) 3
8
(d) 1,8 (e) 2,4
99. mananas saxlSi mrgvali magida edga. man gadawyvita am magidisTvis moeqsova wriuli formis sufra, romlis diametris sigrZe 2 m unda yofiliyo. manana yoveldRe, erTi da imave tempiT, erTi da imave drois ganmavlobaSi qsovda.
3 dRis muSaobis Semdeg mas ukve hqonda wriuli formis naqsovi, romlis
diametris sigrZe 1 m iyo. kidev ramdeni dRe dasWirdeboda mananas sufris
bolomde mosaqsovad? (a) 3 (b) 6 (g) 9 (d) 11 (e) 14
100. dadebiT ricxvTa sasruli mimdevrobis simkvrivis maCvenebeli vuwodoT am mimdevrobis wevrTa Soris udidesisa da umciresis namravlis mniSvnelobas.
magaliTad, 8, 3, 0,5, 4, 9, 2 mimdevrobis simkvrivis maCvenebelia 9 · 0,5 = 4,5. mocemulia dadebiT ricxvTa sasruli mimdevroba, romlis luwnomrian wevr-
Tagan Sedgenili mimdevrobis simkvrivis maCvenebeli 4-is tolia, xolo kent-
nomrian wevrTagan Sedgenili mimdevrobisa 12-is tolia. qvemoT CamoTvlilTagan romlis toli SeiZleba iyos mocemuli mimdevrobis simkvrivis maCvenebeli?
(a) 3 (b) 6 (g) 16 (d) 27 (e) 48